2017 m. lapkričio 30 d. Vilniuje, Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyko Lietuvos Kolpingo draugijos organizuotas renginys „Lietuvos religinių bendruomenių forumas už taiką ir pielitinę visuomenę“. Šis renginys tapo unikalia galimybe susitikti įvairioms Lietuvoje veikiančioms religinėms bendruomenėms ir visiems, kurie jas palaiko. Forumo metu buvo aptariama religinių bendruomenių pozicija vis aštrėjančiame geopolitiniame kontekste, diskutuojama apie tikinčiųjų požiūrį į valstybės ir religinių bendruomenių santykį bei pilietiškumą. Renginyje savo įžvalgomis ir patirtimi stiprinant tikinčiųjų vertybes pasidalinti susibūrė įvairių Lietuvoje veikiančių religinių bendruomenių lyderiai ir nariai, akademinio pasaulio atstovai, kitų nevyriausybinių organizacijų nariai.
Į Forumą susirinkusieji katalikų, žydų, protestantų, stačiatikių, evangelikų reformatų, islamo, bahajų, vaišnavų ir anglikonų atstovai išgirdo sveikinimo žodį, perduotą šį projektą finansavusios Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados atstovo, kuriame buvo įvardinta, jog „šis renginys yra sektinas pavyzdys to, kaip gvildenti tokias temas kaip dialogas ir pilietinės visuomenės stiprinimas, siekiant sumažinti tikslinės dezinformacijos ir spaudimo plitimą“.
Lietuvos Kolpingo draugijos Valdybos pirmininkas kunigas Saulius Filipavičius susirinkusiems priminė, jog tarptautinį ir tarpreliginį bendradarbiavimą itin palaikė popiežius Šv. Jonas Paulius II, kuris teigė, kad „visiems tapo akivaizdus neatsiejamas ryšys tarp autentiško religingumo ir didžiojo taikos gėrio“. Jo pasekėjas popiežius Pranciškus pabrėžė, jog tikintieji neturi kitų ginklų, tik maldos ginklą. S.Filipavičius taip pat pacitavo Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus žodžius: „svarbu atskirti dalykus: aklas smurtas ir manipuliacija tikėjimu nėra religijos dalis. Dialogas nėra vienas iš galimų kelių, dialogas yra vienintelis teisingas kelias“.
Savo pranešime „Religijos poreikis šiandienos Lietuvoje“ Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas priminė vertybines lietuvių nuostatas ir valdžios požiūrį į religines bendruomenes. Forumą organizuoti paskatino idėja, jog religinė laisvė yra glaudžiai susijusi su politiniu ir socialiniu kontekstu, kuriame ta laisvė gali skleistis, todėl tikinčiųjų pilietinės nuostatos yra svarbios formuojant valstybės vertybinį pagrindą. Išorinių grėsmių mūsų valstybei kontekste yra labai svarbi vieninga, vertybiškai išgryninta pozicija.
Temą, gvildenančią religijos ir politikos santykių įvairovę pratęsė doc. dr. Milda Ališauskienė, kuri pristatė tyrimą apie religijos ir politikos santykių “gerųjų praktikų” paieškas Rytų ir Vidurio Europos valstybėse. Šiame pranešime buvo pateiktos išvados, jog kalbant apie religijos ir politikos santykius pokomunistinėse valstybėse yra labai svarbus istorinis kontekstas. Kaip teigė sociologė M.Ališauskienė, tarptautinėje žmogaus teisių deklaracijoje yra įtvirtintos liberalios religinės nuostatos, o Rytų ir Vidurio Europos valstybės savo ruožtu įvairiai diferencijuoja religines bendruomenes. Anot prelegentės, „iki 1996 m. buvo juntamas tiesioginis ir atviras Lietuvos dvasininkų dalyvavimas politikoje“. Šiandien Lietuvos Vyskupų konferenciją yra įprasta laikyti pagrindiniu religinių bendruomenių atstovu santykiuose su valstybe.
Atsakymo, į klausimą, kaip suderinti religingumą su piliečio atsakomybe, bandė ieškoti „Bernardinai.lt“ vyriausias redaktorius Donatas Puslys. „Užuot trinktelėję durimis, turime derinti tapatybės dėmenis“, sakė D.Puslys. Pasak pranešėjo, reiktų kalbėti apie skirtumus tarp iš esmės broliškų konfesijų, t.y. neužaštrinti skirtumų tarp įvairių religinių bendruomenių: „Būtina siekti dialogo su kitatikiais ir netikinčiais“. Savo pranešime D.Puslys nagrinėjo religijos vaidmenį viešojoje erdvėje remdamasis Rabino Jonathano Sackso knyga. „Kiekvienas tikintysis kartu yra ir pilietis, todėl atsakingas už savo politinę bendruomenę“, teigė pranešėjas. Savo pranešimą D.Puslys baigė apibendrindamas, jog kiekvienam tikinčiajam daugiau dėmesio dera skirti ne tik politinei galiai, tačiau ir visuomenės socialinio audinio atkūrimui.
VU Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja doc. dr. Aušra Pažėraitė pristatė tris aspektus, kalbant apie taikos sampratą. Jos pranešime „Taikos samprata skirtingose religijose ir pastangos ją išlaikyti“ buvo išskirtos trys realybės sritys, kuriose vartojama taikos/ramybės samprata: dvasinė, socialinė ir politinė. Pasak pranešėjos, „visos trys sritys senovės religijose buvo netasiejamos viena nuo kitos, nes buvo suvokiama, kad politinę taiką per karalius kaip dievybių atstovus, „vikarus“ ar net kaip dievybių įsikūnijimus užtikrina dievybės“. A.Pažėraitė Forumo dalyviams priminė, jog biblinis pasisveikinimas šalom(„ramybė/taika“), ateina iš sunkių istorinių patirčių, kurias turėjo gyventojai, nuolat kenčiantys nukariavimo, gyventojų sunykimo, tremčių ir gyvenimo atkūrimo periodus.
Pranešimą apie religinių bendruomenių vaidmenį sekuliarėjančiame pasaulyje pristatė antropologas Saulius Matulevičius. „Sekuliarizmu yra laikomas Bažnyčios ir Valstybės atskyrimas, o sekuliarizacija – religinio vaidmens mažėjimas“, tvirtino prelegentas. „Religija – tai nėra prietarai, religijai būdingas sistemingumas“, savo pranešime pabrėžė S.Matulevičius, kalbėdamas apie tai, kaip net ir intelektualiam žmogui sunku savo kasdienybėje atsispirti įvairiems prietarams. Anot pranešėjo, sekuliarizacijos teoriją visgi būtų galima laikyti nepasiteisinusia, nes teigiamai atsakyti į klausimą „Ar religingi žmonės paveldės pasaulį?“ leidžia faktas, jog religingi žmonės turi daugiau vaikų. Apibendrindamas S.Matulevičius pavartojo terminą „Postsekuliarizmas“, kuriuo paaiškino tokį procesą, kaip religijos sugrįžimas į visuomenę per nevyriausybinį sektorių.
Forume be kitų garbingų svečių iš įvairių Lietuvos religinių bendruomenių, regionų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų taip pat dalyvavo Alan Murray, Europos religijų ir tikėjimo tinklo atstovas (European Network on Religion and Belief) iš Briuselio.
Visi forumo dalyviai popietinėje renginio dalyje buvo kviečiami prisijungti į atitinkamas darbo grupeles. Šiose grupelėse, padedant moderatoriams, buvo siekiama aptarti „Religinių bendruomenių paramos stipriai pilietinei visuomenei gaires“. Šiuo tikslu visų religinių bendruomenių atstovai buvo prašomi nustatyti juos jungiančias/bendras vertybes. Apibendrinus pateiktus atsakymus, bendromis vertybėmis tapo: meilė Dievui; tikėjimas; meilė žmogui, ypač nuskriaustam, žmogus – Dievo kūrinys; bendruomeniškumas, tarnystė artimui, bendrystė, labdaringa veikla; taika ir teisingumas – visuomenės gerovė; pagarba visai Dievo kūrinijai; tradicinė šeima.
Forumo kulminacija tapo įvairių religinių bendruomenių atstovų įsipareigojimai bendroms veikloms ateityje. Buvo pritarta idėjai, jog yra labai reikalinga nuolat veikianti darbo grupė, sudaryta iš įvairių religinių bendruomenių, kuri laikui bėgant taptų oficialus jas vienijantis organas. Taip pat buvo pasiūlytas ir sulaukęs visų pritarimo bendras renginys su įvairių religinių bendruomenių atstovais, pvz. Piligriminis žygis. Geresnio vieni kitų pažinimo, gilesnio supratimo apie skirtingas religijas vardan, buvo įsipareigota dalyvauti vienas kitų renginiuose. Taip pat buvo bendrai pritarta ir kitoms iniciatyvoms, kaip „internetinis forumas – idėjų bankas“, kuris skatintų siekti tolimesnio bendravimo, idėjų generavimo, bendradarbiavimo. Labdaringa veikla taip pat yra vertybiškai bendra sritis, kuri ateityje apjungs įvairias religines bendruomenes Lietuvoje. Įsipareigota organizuoti susitikimus kavinėse su plačiąja visuomenės dalimi bei surengti renginį „Religijų naktis/diena/poietė“, kuris taptų proga atvirų durų dienoms įvairiose religinėse bendruomenėse. Šių įsipareigojimų ateities veikloms kuratoriumi/koordinatoriumi maloniai sutiko tapti Lietuvos Kolpingo draugija.
Ataskaitą parengė LKD Švietimo referentė Liauda Mažeikienė
Fotonuotraukos iš renginio: https://www.facebook.com/LietuvosKolpingoDraugija/posts/1656321787752753
Taip pat skaitykite Bernardinai.lt parengtą straipsnį: